Dažna šeima susiduria su vaikų auklėjimo problemomis, kaprizais, įvairiais reikalavimais, kartais net ir su išlendančiais pykčiais, rėkimai, griuvimais ant žemės. Kaip elgtis tokiose situacijoje, kas tokius elgesius iš vis įtakoja? Kalbinu psichologę, „Atsakinga tėvystė“ įkūrėją Jūratę Bortkevičienę. Patarimai ir rekomendacijos Jums, kaip susitvarkyti su tais kaprizais.
- Kas yra iš vis kaprizai? Ir kaip (iš ko) jie atsiranda?
Turbūt kiekvieni tėvai vaiko kaprizus apibūdintų skirtingai. Vieniems tai zyzimas ką nors duoti, kitiems rėkimas, kai kažko negauna, tretiems vaiko neklausymas ir t.t. Kartais mes iš vaikų išties labai daug reikalaujame, nežinodami patys ko norime. Ar tikrai mes norime, kad vaikas visada paklūstu mūsų norams ir niekada netūrėtų savo nuomonės? Ar tikrai norime, kad vaikas būtų ramus ir mums labai patogus? Vaikai būna visokie ir svarbu juos priimti tokius kokie jei yra. Tėvų pagrindinė užduotis išmokyti juos tinkamo elgesio normų.
O jei taip trumpai, tai manau, kad vaikų kaprizai dažniausiai kyla dėl nepatenkintų poreikių (miegas, maistas, smalsumas, kontaktas, dėmesys ir kt.) ir nepatenkintų įgeidžių (saldainių, TV ekranų, žaisliukų parduotuvėse ir noro, kad viskas būtų pagal juos). Pats svarbiausias dalykas tėveliams išmokti atskirti tikruosius vaikų poreikius nuo įgeidžių. Ir poreikius patenkinti, o dėl įgeidžių labai aiškiai apsibrėžti taisykles.
- Dažnai galime girdėti tokį posakį, kad va išlepinai vaiką per stipriai, todėl jis ir neklauso, kaprizus rodo. Ar tas „lepinimas“ turi įtakos? Ir kas iš vis yra neigiamas „lepinimas“ vaiko?
Neigiamas “lepinimas” tikrai turi didelę reikšmę vaiko elgesiui. Kai vaikas neturi nubrėžtų ribų, nemoka palaukti, reikalauja visko čia ir dabar, kai tėvai ima bijoti savo vaikų, tai jau nėra gerai. Tėvai tarsi dėl “šventos” ramybės nupirks jam saldainį, duos telefoną automobilyje, kad tik vaikas nerėktų. Tokie vaikai įpranta gauti viską rėkimo būdu ir jiems tikrai sunku suprasti, kad yra žodis “Palauk”, “Negalima”, “Tokios yra taisyklės” ir kad ne visas pasaulis sukasi aplink juos. Tokie vaikai, labai gerai išmoksta manipuliuoti tėvais, vėliau auklėtojais ir mokytojais. Tokie vaikai nemoka tinkamai užmegzti kontakto su kitais vaikais, nes jiems atrodo, kad visi turi žaisti pagal jo taisykles, o jis visada turi laimėti. Dar vienas lepinimo būdas, kai už vaiką mes viską padarome, jį aprengiame, sutvarkome jo žaisliukus, suruošiame į mokyklą, paruošiame pamokas ir t.t. Tokius vaikus patys tėvai nugalina ir padaro neįgalius padaryti tai, ką jie tikrai gali padaryti patys. Tokių vaikų atsakomybė būna labai žema, jie žino, kad viskuo pasirūpins tėvai, tačiau jei mes norime užauginti savarankišką ir atsakingą asmenybę, mes turime išmokyti vaikus ir suklysti ir nusivilti, įdėti pastangų ir pasiekti rezultato.
- Vaikas krenta ant žemės parduotuvėje, arba rėkia/pyksta, kai jam kažko nenuperki. Kaip suvaldyti tokias situacijas?
Svarbiausia ką reikia suprasti tėvams, kad toks kritimas yra natūrali vaiko raidos dalis. Didžioji dalis vaikų pabando kritimą ant žemės. Tačiau jei jie nuo pat pirmo karto supranta, kad rėkimas nedaro jokios įtakos tėvų sprendimui, toks elgesys nebesikartoja. Tai ką gi daryti kai “ištinka” rėkimas mums nepatogioje vietoje. Pirmas būdas – pakelkite vaiką ir pasakykite, kad suprantate, kad jis nori ir norėti yra gerai. Galite jo norą įsirašyti į norų knygutę ir taip žinosite ko paprašyti Kalėdų senelio ar dovanų per gimtadienį ar pan. Paaiškinkite, kada jūs perkate tokius daiktus, pvz. kad saldainius jūs perkate tik šeštadieniais ar pan. Tačiau supraskite, kad kitų vaikų neveiks jūsų žodžiai, jis tiesiog rėks, kad nori dabar. Jūsų užduotis, nerėkti, nemoralizuoti, o ramiai kartoti “Suprantu tavo norą, mes jį įrašysime į norų sąrašą”. Ir taip kartokite ne tiek vaikui, kiek sau, kad atlaikytumėte rėkimą iki kasos. Kitas būdas apsimeskite, kad tai ne jūsų vaikas 🙂 ir tiesiog niekaip nereaguokite. (čia svarbiausia nereaguoti ir į kitų žmonių reakcijas ir komentarus, vaikas jūsų ir ne jiems su juo gyventi, o jums 🙂 ). O jei nepavyksta nuraminti, tiesiog paimkite vaiką į rankas ir pasišalinkite iš parduotuvės. Vėliau kai vaiko isterija praeina, pakalbėkite su vaiku kas jums nepatiko ir kokio elgesio iš jo tikitės parduotuvėje. Pasakykite jam, kad jei tai pasikartos kitą katą, jūs turėsite vėl išeiti, tačiau kitą kartą jūs jo negalėsite vestis į parduotuvę. Ir labai svarbu savo žodžio laikytis.
- Kaip bendrauti su vaiku, jį nuraminti, kad išvengtume tokių neigiamų situacijų?
Pats svarbiausias dalykas, nerėkite ant rėkiančio. Jūs jau suaugę žmonės ir tikrai turėtumėte mokėti sukontroliuoti savo kylančias emocijas, vaikai dar tik mokosi. Labai dažnai mes moralizuojame ir aiškiname vaikui apie “blogą” jo elgesį kai jis rėkia, tikėdamiesi, kad jis ką nors supranta. Mokyti vaikus tinkamo elgesio reikia ramybės būsenoje. Ir natūralu, jei jūs sudirgusį (alkaną, nemiegojusį, pavargusį) vaiką vesitės į prekybos centrą, tai tikėtis, kad jis bus švelnus ir dėkingas būtų naivu. Tai jei vaikai yra pavargę, gal pabūkite tiesiog namie ar lauke 🙂
- Dėmesio trūkumas turi įtakos pasikeitusiam vaiko elgesiui. Kiek yra normalu skirti laiko vaikams per dieną? Kiek ir kokio dėmesio turėtume duoti savo vaikams?
Jei tik yra galimybė skirkite vaikams bent 30 min. per dieną kokybiško dėmesio, be telefonų, televizorių, kad patys nuoširdžiai tuo metu bendrautumėte su vaiku. Ir nesvarbu ką darysite, piešite, žaisite, skaitysite, kutensitės, kalbėsitės, gaminsite tai bus laikas kartu. Jis turi būti nuoširdus ir paprastas. Nesistenkite kiekvieną kartą vaikų ko nors būtinai išmokyti, tiesiog kartais išgirskite ką sako vaikai. Jei einate į lauką į aikštelę, tai žaiskite kartu, nes nuvedimas ir liepimas pažaisti nėra laikas kartu 🙂
- Top 5 trumpi patarimai, kaip kovototi su kaprizais.
- Kantrybė – stenkitės išlikti ramūs, kai jūsų vaikai zirzia, nezirzkite ir jūs 🙂
- Taisyklės – jei šeimoje turime aiškias taisykle, tai yra daug paprasčiau jų laikytis. Jei turite taisyklę nepirkti vaikams žaislų, duoti telefono, tai tų taisyklių tiesiog ir laikykitės.
- Nebijokite vaikų. Kartais tėvai labai bijo traumuoti vaiką, jam nenuperkant žaisliuko, ar neduodant telefono, nes jis rėks. Vaikams svarbu išmokti suprasti, kad taisykles kuria suaugę ir jų svarbu laikytis. O liūdesys, ašaros yra natūralios emocijos kurios tikrai netraumuoja vaikų, bet išmoko jas priimti.
- Vietoj telefono duokime vaikams knygas. ir tikrai vaikai būna daug ramesni kai jie neturi didelių stimuliavimo šaltinių, kurie tarsi suteikia mums laikinos ramybės, bet skatina didelę vaikų priklausomybę. Kai vaikas neturi galimybės žaisti su telefonu, jis tikrai randa ką veikti. Jie vaikai, neatinkime iš jų kūrybiškumo.
- Šypsena. Kuo daugiau juokitės, apsikabinkite, kalbėkite, kurkite. Ir pastebėkite gerą vaikų elgesį, kai mes būname ramūs ir tvirti savo žodžiuose, vaikai tikrai tampa ramesni J
